Daugelis šunų augintojų yra įsitikinę, kad nerimas gyvūnų nekamuoja, tačiau veterinarijos klinika Vilniuje tvirtina, kad šunys itin dažnai jaučia stresą, kurį gali sukelti traumos, nuobodulys, vienatvės jausmas, fizinio aktyvumo nebuvimas, kasdienės rutinos pokyčiai ir t. t. Jei norite, kad augintinis būtų sveikas ir žvalus, turite imtis visų būtinų priemonių, užtikrinančių gerą gyvūno savijautą.
Nuobodulys
Viena dažniausių šunų streso priežasčių yra nuobodulys. Daugelis gyvūnų, ypač vyresnio amžiaus, yra užmirštami, t. y. juos išvedame pasivaikščioti aplink namą ir duodame ėdalo, tačiau pamirštame, kokį svarbų vaidmenį atlieka aktyvus laisvalaikis. Jei šuo neturi progos palakstyti ar pažaisti, jis pradeda jausti stresą, kuris gali tapti įvairių ligų priežastimi. Be to, bėgant laikui, toks šuo taps nejudrus ir apatiškas, nebesugebės vykdyti komandų ir ims dažniau sirgti.
Kiti streso veiksniai
Nors nuobodulys yra dažniausias streso sukėlėjas, mylimas gyvūnas gali prastai jaustis ir dėl daugybės kitų priežasčių, pvz., stresą gali sukelti liga ir baimė eiti pas veterinarą. Jei šuo daug laiko praleidžia žaisdamas namuose, augintinis ims jausti stresą pririštas prie būdos. Ta pati situacija galima ir tuo atveju, jei išvažiuojate į kelionę ir augintinį paliekate šunų viešbutyje arba draugams. Šunys jaučia stresą ir bijodami, pvz., jei vaikystėje šuniuką buvo aploję ar užpuolę kiti šunys, jūsų augintinis jaus stresą vaikščiodamas po parką, kuriame iškyla tos pačios situacijos grėsmė. Šuo gali jausti stresą ir šeimininkui ant jo barantis, ypač tuo atveju, jei augintinis baudžiamas fizinėmis priemonėmis. Veterinarijos klinika Vilniuje teigia, kad stresą gali sukelti ir kasdienės rutinos pokyčiai, pvz., jei keičiasi įprastas šuns vedžiojimo grafikas. Šuo nemaloniai jausis ir būdamas triukšmingoje aplinkoje ar neigiamų emocijų kupinų žmonių draugijoje.
Streso požymiai
Įtarti, kad jūsų šuo jaučia stresą, galite tuo atveju, jei augintinis daug žiovauja, slapstosi, jam teka seilės arba pasireiškia agresijos priepuoliai. Stresuojančio šuns akių vyzdžiai išsiplečia, o pats augintinis paprastai atlieka pasikartojančių judesių serijas. Be to, šuo gali nelaikyti šlapimo, prarasti apetitą. Iš tiesų, bet koks šuniui nebūdingas elgesys gali pranašauti stresinę gyvūno būseną.
Kaip augintiniui padėti?
Reti stresiniai išgyvenimai yra normalus reiškinys, nesukeliantis didesnių problemų, tačiau, jei stresas – dažna augintinio būsena, privalote ieškoti priemonių efektyviai kovai su nerimu. Veterinarijos klinika Vilniuje pataria augintiniui skirti daugiau dėmesio, dažniau su šunimi žaisti, pasirūpinti, kad gyvūnas turėtų fizinės veiklos ir nenuobodžiautų. Pasistenkite augintinio nepalikti vieno, dažnai glostykite ir kalbinkite – gyvūnas turi jaustis svarbus ir mylimas.