Tvarkingai gyvenantys piliečiai moka mokesčius, naudojasi įvairiomis paslaugomis, planuoja savo biudžetą. Kai valdžioje, mokesčių ar būtinųjų poreikių kainų srityje pradeda kunkuliuoti pokyčiai, kyla sujudimas. Naujos elektros kainos sulaukia įvairių reakcijų. Tai priklauso nuo paprasto dalyko – į kurią pusę tarifai krypsta.
Kai elektros kaina kyla, žmonės sunerimsta. Palyginę savo uždarbį su tuo, kuris gaunamas Skandinavijos šalyse ar Vakarų Europoje, supyksta ir teigia, jog įvairūs mokesčiai neadekvatūs pajamoms. Visa tai galima suprasti natūraliai – kuo daugiau išleidžiama, tuo mažiau lieka. Tai reiškia mažiau pramogų, mažiau pirkinių. Kita vertus, jei padidėjimas nežymus ir susijęs tik su vienos krypties išlaidomis, piniginė pernelyg nenustekenama.
Žinias apie elektros kainos didėjimą seka ne tik buitiniai vartotojai, bet ir verslo pasaulio asmenys. Šie taip pat planuoja savo išlaidas, tad vienokie ar kitokie pokyčiai neleidžia sėdėti rankas sudėjus. Tačiau kažin ar užkietėjęs verslininkas pasiduotų emocijoms. Gal valdžia ir sulauktų vieno kito negražaus žodžio, tačiau tuoj būtų pakeičiamas vienas kitas punktas, ir verslas tekėtų sava kryptimi. O verslui, kaip žinia, aktuali viena kryptis – į priekį. Tam, kad būtų einama pirmyn, imama domėtis nepriklausomais tiekėjais. Tuomet naujos elektros kainos kaip ir nebaisios.
O dabar – daugiau pozityvumo. Jei naujos elektros kainos mažesnės, kai kurie lengviau atsipučia. Kad ir kaip būtų, mažesnės išlaidos piniginei patinka. Gal per vieną mėnesį „lengvesnių“ tarifų įtaka nepasijus, tačiau, sudėjus pusmečio ar metų išlaidas už elektrą, skirtumas bus aiškus.
Taigi, jei naujos elektros kainos didesnės, kyla mintys apie diržo veržimąsi. Na, o jei pradeda sklisti žinios apie mažesnius tarifus, kiek laisviau atsikvepiama. Ir visai nesvarbu, ar kalbame apie buitinius vartotojus, ar apie verslą.