Vanduo – tai gyvybės ir, žinoma, mūsų namų kraujotakos sistemos dalis. Kasdien jį naudojame gėrimui, maisto gamybai, asmeninei higienai ir buities prietaisų darbui užtikrinti. Jei gyvenate name su nuosavu gręžiniu ar šuliniu, tikriausiai jau spėjote įvertinti nepriklausomybės nuo miesto vandentiekio privalumus. Tačiau ši laisvė ateina su atsakomybe – pasirūpinti, kad iš čiaupo tekantis vanduo būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas. Dažnai požeminis vanduo slepia „dovanėles“ – ištirpusius mineralus, kurie ilgainiui gali tapti galvos skausmu. Tad kada verta susimąstyti apie vandens minkštinimo ir nugeležinimo filtrus?
Pirmiausia, atpažinkime problemą. Ar pastebėjote, kad ant dušo sienelių, maišytuvų ar arbatinuko lieka baltų, sunkiai nuvalomų kalkių nuosėdų? O gal ką tik išskalbti balti drabužiai turi vos pastebimą gelsvą atspalvį? Tai – klasikiniai kieto ir geležingo vandens požymiai. Požeminio vandens sudėtis tiesiogiai priklauso nuo geologinių sluoksnių, kuriais jis teka. Lietuvoje dažniausiai susiduriama su dviem pagrindinėmis problemomis:
- Vandens kietumas. Tai kalcio (Ca) ir magnio (Mg) druskų perteklius. Nors sveikatai šie mineralai nekenkia, buityje jie pridaro nemažai žalos. Kalkių nuosėdos veikia kaip izoliacinė medžiaga, kuri kaupiasi ant vandens šildytuvų (boilerių), skalbimo mašinų, indaplovių kaitinimo elementų. Dėl to prietaisai turi dirbti intensyviau, naudoja daugiau elektros energijos ir, deja, genda greičiau. Be to, kietas vanduo sausina odą ir plaukus, o prausimosi bei skalbimo priemonės jame prasčiau putoja, todėl jų sunaudojame daugiau.
- Geležies perteklius. Ištirpusi geležis vandeniui suteikia nemalonų metalo prieskonį ir specifinį kvapą. Susidūrusi su oru, ji oksiduojasi ir virsta matomomis rudomis nuosėdomis, kurios negailestingai gadina santechnikos prietaisų estetiką – palieka dėmes vonioje, kriauklėje, klozete. Negana to, geležis gali tapti puikia terpe kai kurioms bakterijoms daugintis, o tai jau kelia riziką vamzdynų ilgaamžiškumui.
Sprendimas – tikslingas filtravimas. Vandens minkštinimo filtras veikia jonų mainų principu: speciali filtruojanti derva „sugaudo“ kietumo jonus (kalcį ir magnį) ir pakeičia juos neutraliais natrio jonais. Taip iš čiaupo ima tekėti minkštas vanduo, kuris nebekenkia prietaisams ir yra malonesnis jūsų odai. Tuo tarpu vandens nugeležinimo filtras, pasitelkdamas oksidaciją ir specialias filtravimo medžiagas, pašalina geležies perteklių, grąžindamas vandeniui skaidrumą ir neutralų skonį.
Vis dėlto svarbiausias žingsnis prieš priimant bet kokį sprendimą – profesionalus vandens tyrimas. Tai tarsi kraujo tyrimas jūsų namams, kuris tiksliai parodys, kokie elementai viršija normas ir kokio „gydymo“ reikia. Gali paaiškėti, kad jūsų gręžinio vanduo yra kietas, bet be geležies pertekliaus – tuomet pakaks minkštinimo filtro. O gal atvirkščiai – vanduo minkštas, bet geležingas. Dažnai pasitaiko ir atvejų, kai reikalingas kompleksinis sprendimas.
Investicija į filtrus atsiperka ne tik finansiškai – rečiau keičiami prietaisai, mažesnės sąskaitos už elektrą ir buitinę chemiją, – bet ir kasdieniu komfortu. Tai sprendimas, leidžiantis mėgautis visais nuosavo vandens šaltinio privalumais be jokių kompromisų kokybei.