Nuomojame vietą reklamai internete

Lietuviai traukia į Daniją

Ne paslaptis, jog lietuviai išsibarstę po visą pasaulį. Nors migracija gerokai padidėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, visgi šis reiškinys egzistavo ir gerokai seniau. Dabar būtų sunku rasti šalį, kurioje negyventų lietuviai (na, nebent išskyrus neišsivysčiusias, skurdžias šalis ar nuo išorinio pasaulio užsidariusią Šiaurės Korėją). Taip mūsų tautiečiai jau seniai įsikūrė ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypatingai tuo metu, kai buvo populiarus žalios kortos lošimas. Prieš beveik dešimtmetį prasidėjo banga į Didžiąją Britaniją ir Airiją, to pasekoje dabar ten lietuvių gausu kaip niekad. Na, o paskutiniu metu itin populiarus pasirinkimas yra Skandinavija. Lietuviai važiuoja į Daniją, Norvegiją ar Švediją.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šias šalis renkasi jaunimas, yra nemokamas mokslas. Šių šalių universitetai leidžia studentams iš Europos Sąjungos studijuoti nemokamai ir netgi pretenduoti į stipendijas. Be abejo, nors pragyvenimas ten yra žymiai brangesnis, nei studijuojant tėvynėje, tačiau vilioja įvairesnės studijų programos, aukštesnius įvertinimus turintys universitetai bei tiesiog noras gauti užsienietišką diplomą. Be to, studijos dažniausiai vyksta anglų kalba. O kalba – dar viena priežastis, dėl kurios skandiviškos šalys atrodo patrauklesnės nei kitos. Pavyzdžiui, atvykus į Daniją, žinai, jog laisvai susišnekėsi su dauguma vietinių gyventojų net nemokėdamas jų kalbos. Tai itin palengvina gyvenimą, kai žinai, jog parduotuvėje nereikės badyti pirštu į produktus, tarp naujų draugų bus ne tik kiti tarptautiniai studentai, bet ir vietiniai, o pasiklydus miesto gatvėse bus drąsiau pasiklausti kelio. Žinoma, norint šalyje įsitvirtinti ir apsigyventi ilgiau nei pora metų, verta pradėti mokytis vietinės kalbos. Guodžia tai, jog ji nėra itin sunki, o jei planuojama ateityje grįžti į Lietuvą – tokie kalbiniai įgūdžiai būtų ryškus pranašumas, kadangi mokančių švedų, danų ar norvegų kalbas Lietuvoje nėra daug.

Visgi gyvenimas užsienyje nėra itin lengvas. Todėl lietuviai, atvykę į Daniją, Švediją ar Norvegiją, bendrauja tarpusavyje, buriasi į grupeles socialiniuose tinkluose ir nesivaržo padėti vieni kitiems ar tiesiog duoti naudingų patarimų. Palaikomi ryšiai su senais draugais, o kartu gimsta ir naujos pažintys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.