Tag Archive: Danija

Kasdien į Daniją organizuojamos kelionės patenkina kiekvieno kliento poreikius

 

kasdien į DanijąKasdien vykstame į darbą, kasdien grįžtame namo. Atrodo natūralu sukarti vieną kitą dešimtį kilometrų. Kartais stebimės, kokį atstumą kiekvieną dieną nuvažiuoja kokioje didesnėje šalyje gyvenantys asmenys. O štai yra vežėjų įmonių, kurios rūpinasi, kad žmonės kasdien galėtų pasiekti įvairiausias vietas. Pavyzdžiui, kasdien į Daniją zuja autobusai ir mikroautobusai.

Ko žmonėms prireikia Danijoje? Na, tai turistų traukos centras bei šalis, kur tikimasi nemažai užsidirbti. Kaip žinia, lietuvių emigracijos mastai didžiuliai, tad kai kas gali norėti vykti į Daniją aplankyti ten apsigyvenusius artimuosius. Suprantama, kad kiekvieną dieną tas pats keleivis nevažiuoja pirmyn atgal. Tačiau, žvelgiant iš vežėjų pusės, būtų netikslinga organizuoti reisus kas tam tikrą retesnį laikotarpį. Per mažas intensyvumas neatsipirktų. Žmonės į kitą šalį vyksta įvairiais tikslais ir įvairiu laiku. Vienam keleiviui numatytą stotelę reikia pasiekti penktadienį, o kitas Danijoje atsidurti turi pirmadienį. Jei paslaugų teikėjai nepasirūpintų, kad abiejų klientų pageidavimai būtų išpildomi, tuomet sistema nebūtų tobula. O štai tada, kai kasdien į Daniją važiuoja įvairios transporto priemonės, kiekvienas žmogus gali žinoti, jog prireikus atsidurs aktualioje vietoje.

Kad kasdien į Daniją organizuojamos kelionės maksimaliai patenkintų kiekvieno kliento poreikius, vežėjų įmonėms reikia gerų vairuotojų, gerų transporto priemonių ir patikimų mechanikų. Jei automobilis būtų nusenęs ir apverktinos būklės, mechanikai jį kaskart lopytų ir vis tiek išliktų rizika, kad kas nors suges. Tačiau be meistrų darbas apskritai nevyktų. Apie vairuotojų reikšmę aišku ir be papildomų postringavimų. Trumpai tariant, labai svarbi kiekviena grandis. Jei visi tinkamai atlieka savo darbą, viskas vyksta sklandžiai. Vežėjai buria klientų ratą, o šie džiaugiasi gautomis paslaugomis.

Žmonėms rūpi ne tik tai, kada autobusai ir autobusiukai vykstą į Daniją, bet ir kada iš jos grįžta. Pastarasis punktas neaktualus nebent tada, kai į svetimą šalį emigruojama visam laikui. Na, o visais kitais atvejais keleiviai domisi atgaliniu maršrutu.

Iš tiesų smagu, kai kasdien į Daniją kursuoja įvairiausias transportas. Toks intensyvumas užtikrina, kad kiekvieno kliento poreikiai būtų patenkinami. Ir kad užsinorėjus aplankyti svečią šalį nereikėtų laukti. Jei turima pinigų ir kartais mėgstama pasielgti spontaniškai, kodėl nenusprendus rytoj nuvykti į kokį Kopenhagos restoraną pasimėgauti gurmaniškais Daniškais sumuštiniais? Vežėjų įmonė tuo pasirūpins.

 

 

Lietuviai traukia į Daniją

 

i Danija (Oresundo tiltas)Ne paslaptis, jog lietuviai išsibarstę po visą pasaulį. Nors migracija gerokai padidėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, visgi šis reiškinys egzistavo ir gerokai seniau. Dabar būtų sunku rasti šalį, kurioje negyventų lietuviai (na, nebent išskyrus neišsivysčiusias, skurdžias šalis ar nuo išorinio pasaulio užsidariusią Šiaurės Korėją). Taip mūsų tautiečiai jau seniai įsikūrė ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypatingai tuo metu, kai buvo populiarus žalios kortos lošimas. Prieš beveik dešimtmetį prasidėjo banga į Didžiąją Britaniją ir Airiją, to pasekoje dabar ten lietuvių gausu kaip niekad. Na, o paskutiniu metu itin populiarus pasirinkimas yra Skandinavija. Lietuviai važiuoja į Daniją, Norvegiją ar Švediją.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šias šalis renkasi jaunimas, yra nemokamas mokslas. Šių šalių universitetai leidžia studentams iš Europos Sąjungos studijuoti nemokamai ir netgi pretenduoti į stipendijas. Be abejo, nors pragyvenimas ten yra žymiai brangesnis, nei studijuojant tėvynėje, tačiau vilioja įvairesnės studijų programos, aukštesnius įvertinimus turintys universitetai bei tiesiog noras gauti užsienietišką diplomą. Be to, studijos dažniausiai vyksta anglų kalba. O kalba – dar viena priežastis, dėl kurios skandiviškos šalys atrodo patrauklesnės nei kitos. Pavyzdžiui, atvykus į Daniją, žinai, jog laisvai susišnekėsi su dauguma vietinių gyventojų net nemokėdamas jų kalbos. Tai itin palengvina gyvenimą, kai žinai, jog parduotuvėje nereikės badyti pirštu į produktus, tarp naujų draugų bus ne tik kiti tarptautiniai studentai, bet ir vietiniai, o pasiklydus miesto gatvėse bus drąsiau pasiklausti kelio. Žinoma, norint šalyje įsitvirtinti ir apsigyventi ilgiau nei pora metų, verta pradėti mokytis vietinės kalbos. Guodžia tai, jog ji nėra itin sunki, o jei planuojama ateityje grįžti į Lietuvą – tokie kalbiniai įgūdžiai būtų ryškus pranašumas, kadangi mokančių švedų, danų ar norvegų kalbas Lietuvoje nėra daug.

Visgi gyvenimas užsienyje nėra itin lengvas. Todėl lietuviai, atvykę į Daniją, Švediją ar Norvegiją, bendrauja tarpusavyje, buriasi į grupeles socialiniuose tinkluose ir nesivaržo padėti vieni kitiems ar tiesiog duoti naudingų patarimų. Palaikomi ryšiai su senais draugais, o kartu gimsta ir naujos pažintys.