Baldų gamyba: įdirbis ar pašaukimas?

 

baldų gamybaKiekviena sritis – tarsi menas. Žinoma, kyla įvairių diskusijų, ar asmuo aukštą rezultatą pasiekia pasikliaudamas talentu, ar tai vis dėlto gaunama išliejus devynis kibirus prakaito. Tokia tema aktuali ir baldų sferoje. Ar baldų gamyba paremta įdirbiu, ar pašaukimu?

Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kaip mes suvokiame vieną ir kitą sąvoką. Įdirbis – minėtas prakaitas, ne viena tobulinantis praleista valanda, klaidos ir pasiekti tikslai, pavargusi galva ir rankos. Nuoseklus ėjimas pirmyn ir noras viską padaryti nepriekaištingai. O kas tuomet pašaukimas? Pastarasis atrodo kaip talentas, noras užsiimti sava veikla, gabumai, kurie galbūt lydi nuo mažų dienų. Kartais diskutuojama, ar pašaukimas gali atsverti įdirbį. Atsakymas daugiareikšmis.

Panašūs klausimai kyla ir kalbant apie baldų gamybą. Tai darbas, kuriame vyrauja žmogaus ir medžio santykis. Visai tikėtina, kad dabartinis baldininkas kažkada tiesiog mėgo viską, kas susiję su medžiu. Tačiau ar meistru tampama be įdirbio? Subjektyviai mąstant, jis tikriausiai būtinas. Tačiau kas baldų srityje svarbiau?

Sakykime, kad žmogus baldų gamyba domėjosi nuo vaikystės. Baigęs mokyklą stojo į savas vėžes ir tapo išsvajotos srities specialistu. Tokiam asmeniui dirbti lengviau, mat jaučiamas entuziazmas. Pastaruoju jis užkrečia ir kitus. O dabar panagrinėkime, kaip atrodytų priverstinai baldus gaminančio asmens paveikslas. Kiekviena darbo diena tikrai neprimintų šventės, o grįžus namo norėtųsi tik poilsio. Motyvuotų tik gaunami pinigai ir gal bendravimas su kolegomis. Tačiau toks žmogus nesietų savo ateities su baldų gamyba. Vis dėlto įdėjęs pastangų sukurtų kokybiškus gaminius.

Aiškėja, kad pašaukimas leidžia kitaip žvelgti į vykdomą veiklą. Ji maloni, toje srityje norisi tobulėti. Darbas tampa ne kančia, o įdomių užduočių visuma. Tačiau kas būtų, jei dešimt metų dominuotų vien pasitikėjimas talentu? Iš pirmo žvilgsnio, meistras nesiadaptuotų prie rinkos ir klientų poreikių. Vadinasi, tai galima pavadinti tiesiu keliu į bankrotą. Kita vertus, jei įžvelgiamas pašaukimas, tai jis skatina dirbti. O tada ir ateina patirtis bei plečiasi klientų ratas.

Taigi, be pašaukimo nė iš vietos? Tai tiesa, bet ne visiška. Baldų gamyba prieinama ir tam, kuris dirba siekdamas pragyventi ar išlaikyti šeimą. Tiesiog skiriasi entuziasto ir darbuotojo iš reikalo emocinė būsena. Vienas nenori nieko kito, o antras mąsto apie ateitį kitokioje srityje.

Ko gero, reikėtų gana aptakiai reziumuoti ir pasakyti, jog turint pašaukimą ateina ir įdirbis. Na, o įgūdžių pavyksta įgauti ir nebūnant baldininku iš prigimties. Bet aukščiausi rezultatai bus įkvėpti pašaukimo padiktuotų idėjų, kas skatina lenkti galvą prieš įgimtą talentą.

 
 
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *